Kodėl Visagino miestas buvo pastatytas retai gyvenamoje teritorijoje?

Ignalinos atominė elektrinė ir jos miestas palydovas buvo pastatyti miškingoje, retai gyvenamoje, nuo didelių miestų nutolusioje teritorijoje, nes tai atitiko slaptumo režimo reikalavimus, kurie sovietmečiu buvo keliami atominiams objektams.

Ignalinos atominė elektrinė ir jos miestas palydovas buvo pastatyti miškingoje, retai gyvenamoje, nuo didelių miestų nutolusioje teritorijoje, nes tai atitiko slaptumo režimo reikalavimus, kurie sovietmečiu buvo keliami atominiams objektams. Svarbus vietos pasirinkimo kriterijus buvo ir didelis vandens telkinys, reikalingas atominės elektrinės reaktoriams aušinti. Tai unikalus miestas tiek gamtinės, tiek ir visuomeninės geografijos požiūriu. Dauguma Lietuvos miestų išaugę iš gyvenviečių, turinčių šimtametę istoriją, o jų raidą lėmė gamtinė aplinka. Visaginas – išskirtinis, nes Rytų Aukštaitijos pakraštyje, beveik negyvenamoje miškingoje teritorijoje, kur kalvotame reljefe vyrauja pušynai, daug įvairaus dydžio ežerų, buvo suprojektuotas ir pastatytas per trumpą laiką.





1973 metais Visasąjunginio Energetikos technologijos mokslinių tyrimų ir projektavimo instituto mokslininkai, atlikę tyrimus, apsistojo ties Zarasų ir Ignalinos rajonų riba, 6 km nutolusia nuo jėgainės – teritorijoje atokiau į Vakarus, ties miškinga Visagino ežero pakrante. Artima gamtinė aplinka – miškai, ežerai – Visagino miesto gyventojams suteikia ne tik poilsį, dosnias uogų ir grybų teritorijas, bet ir aktyvaus laisvalaikio galimybes – čia įkurta sportinė bazė, vyksta vaikų stovyklos.