01
(Post)atominis
miestas
Seniausiais Lietuvos miestais domimės nuolat, kiekviename iš jų lankėmės ne kartą. Tačiau kiek žinome apie vėliausiai įkurtus? Į vieną jauniausių Lietuvos miestų Visaginą (1975 m.) galima žvelgti bent jau dvejopai. Nepaneigiamas faktas, kad norint pažinti šią, gana nedidelę, vis dar paslaptingumo šydo gaubiamą teritoriją, vienos dienos gali ir neužtekti.
01
01
Kas yra atominis
miestas?
Atominiais miestais (rusų k. “atomgrad”) buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo vadinami nedideli industriniai miestai, skirti atominių elektrinių darbuotojų reikmėms. Atominiai miestai iškildavo šalia naujų jėgainių, kurios buvo statomos menkai apgyvendintose teritorijose, greta didelių vandens telkinių.
01
02
Kodėl Visaginas buvo vadinamas slaptu miestu?
Visaginas buvo pastatytas įkurdinti Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams ir priklausė bendrai sovietinės branduolinės pramonės sistemai. Sovietmečiu atominė energetika buvo tampriai susijusi su branduolinių ginklų programa ir Šaltojo karo įtampa tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Dėl šios priežasties ir civilinė, ir karinė branduolinė pramonė buvo įslaptinta.
01
03
Kodėl Visagino miestas buvo pastatytas retai gyvenamoje teritorijoje?
Ignalinos atominė elektrinė ir jos miestas palydovas buvo pastatyti miškingoje, retai gyvenamoje, nuo didelių miestų nutolusioje teritorijoje, nes tai atitiko slaptumo režimo reikalavimus, kurie sovietmečiu buvo keliami atominiams objektams. Svarbus vietos pasirinkimo kriterijus buvo ir didelis vandens telkinys, reikalingas atominės elektrinės reaktoriams aušinti.
01
04
Kas buvo iki Visagino miesto?
Visagino apylinkės kartu su visu Rytų Lietuvos kraštu buvo viena rečiausiai apgyvendintų teritorijų Lietuvoje. 1859-1860 m. nutiestas Sankt-Peterburgo – Varšuvos geležinkelis menkai paveikė regiono nuošalumą, tačiau pakoregavo tautinę sudėtį – atsirado rusų, dirbusių geležinkelio tarnautojais ir darbininkais. Strateginio objekto kaimynystė turėjo įtakos, kad I ir II pasaulinio karo metais čia ėjo fronto linijos, nualinusios kraštą.
01
05
Kodėl Visaginas anksčiau buvo vadinamas Sniečkumi?
Sniečkaus vardas naujai energetikų gyvenvietei buvo suteiktas pagerbiant neseniai mirusį Lietuvos komunistų partijos vadovą Antaną Sniečkų. Miestams suteikti komunistų partijos vadovų vardus buvo sovietinė tradicija.
01
06
Kuo įdomi „miesto drugelio“ Visagino infrastruktūra?
Sakoma, kad iš viršaus Visaginas panašus į drugelį, tiesa, be vieno „sparno“ – jį turėjo pastatyti kartu su trečiu ir ketvirtu atominės elektrinės bloku. Tačiau ši suplanuoto miesto dalis taip ir liko nepastatyta. Po Černobylio atominės elektrinės avarijos trečiojo bloko statybos buvo sustabdytos, o vėliau ir visai nutrauktos.
01
07
Kodėl Visagine gyvena daugelio tautų gyventojai?
Visagine gyvena daugiau nei 40 tautybių žmonės, kadangi Ignalinos atominę elektrinę statė ir joje dirbo žmonės, atvykę iš įvairių buvusios Sovietų Sąjungos respublikų.
01
08
Kodėl Ignalinos atominę elektrinę nuspręsta statyti būtent prie Drūkšių ežero?
Drūkšių ežeras – branduolinių reaktorių aušinimo šaltinis. Elektrinę nuspręsta statyti šio ežero pietiniame krante Lietuvos, o ne Baltarusijos teritorijoje dėl ekonominių ir geologinių priežasčių.
01
09
Kodėl Lietuvoje buvo pastatyti monoindustriniai miestai?
Planinės ekonomikos ir industrinės modernizacijos laikais visoje Sovietų Sąjungoje, dažnai nepatogiose gyventi vietovėse, kur buvo iki tol nenaudotų pramonės žaliavų išteklių, įkurta šimtai miestų, skirtų vystyti vieną pramonės šaką. Ignalinos atominė elektrinė buvo pastatyta kaip Sovietų Sąjungos Šiaurės-Vakarų energetikos sistemos dalis, skirta aprūpinti elektra visą vakarinę SSRS dalį.
01
10
Kuo įdomi geologinė teritorijos sąranga?
Visaginas yra Rytų Europos platformos zonoje, kuriai būdinga dviejų didelių struktūrų sandūra – Baltijos sineklizės ir Mozūrų Baltarusijos anteklizės. Todėl kristalinis pagrindas ir nuogrimzdos yra atskirtos tektoninių lūžių.
02
Atominė
energetika
Atominės energetikos istorija nuėjo vingiuotą kelią – nuo bombų ir nelaimių iki jėgainių statybos bumo ir kai kur vykstančio šios srities atgimimo. Nuo pat pradžių atominę energiją ženklino dvilypumas: susirūpinimą dėl branduolinės pramonės saugumo lydėjo ekonominės naudos siekis ir noras tobulinti šią energetikos rūšį. Ko galime pasimokyti iš atominės energijos panaudojimo istorijos šiandien?
Kaip atsirado atominė energija?
XIX a. pabaigoje mokslininkų dėmesį prikaustė paslaptinga energijos forma – radioaktyvumas. 1896 m. atrasta rentgeno spinduliuotė iš radžio pradėjo ne tik naują mokslo sritį, bet ir buvo laikoma stebuklu, turinčiu teigiamą poveikį sveikatai.
Kaip atsirado atominės energetikos pramonė?
JAV prezidentas D. Eisenhoweris savo kalboje Jungtinėms Tautoms 1953 m. pristatė programą „Atomas taikai“ („Atoms for Peace“), pažymėdamas, kad branduolines medžiagas reikėtų naudoti taikiems tikslams, pavyzdžiui, elektros energijos gamybai.
Kaip vyko atominės energetikos plėtra?
Nuo 1970-ųjų dėl išaugusios elektros energijos paklausos ir naftos krizių prasidėjo civilinių branduolinių programų plėtra, kurią lydėjo aplinkosauginiai, prieš branduolinę energetiką nukreipti protestai.
Ar saugu naudoti atominę energiją?
Atominė energija iš pradžių atrodė kaip progreso variklis. Tačiau optimizmą mažino avarijų tikimybė ir didelio masto nelaimės, įvykusios 1979 m. Trijų mylių saloje (Three Mile Island, JAV) ir 1986 m. Černobylyje (Sovietų Sąjunga).
Atomas kryžkelėje – atsisakyti ar plėtoti?
Nuo 1990-ųjų atominės energetikos srityje daugėjo klausimų. Ar spartinti atominės energetikos atsisakymo procesus, kaip Švedijoje? Ar nutraukti atominės energijos programą, kaip Vokietijoje? Ką daryti su didėjančiais radioaktyvių atliekų, panaudoto branduolinio kuro kiekiais?
Kokios yra atominės energijos alternatyvos?
Klimato kaitos akivaizdoje branduolinė energetika laikoma „žaliu“ energijos šaltiniu. Tačiau jo patikimumą mažina branduolinės avarijos, tokios kaip 2011 m. įvykusi Fukušimoje. Lietuva teikia prioritetą atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Atominiai reaktoriai
pasaulyje
2020 metais pasaulyje veikė apie 440 atominių reaktorių. 32 valstybėse veikiančios atominės elektrinės pagamina apie 10 % visos elektros energijos. Įsijungę interaktyvų žemėlapį susipažinsite su veikiančių atominių reaktorių paplitimu pasaulyje, nuo pirmųjų komerciniam naudojimui skirtų jėgainių iki šių dienų.
Pirmieji atominiai reaktoriai, kurie gamino elektros energiją, buvo paleisti JAV (1951) ir Sovietų Sąjungoje (1954), tačiau jie buvo naudojami moksliniais ir inžineriniais tikslais, o ne elektros gamybai. Pirmąja pramonine atomine elektrine pasaulyje laikoma Calder Hall jėgainė Jungtinėje Karalystėje (1956), davusi pradžią civilinės branduolinės pramonės erai.
