01
(Post)atominis
miestas
Seniausiais Lietuvos miestais domimės nuolat, kiekviename iš jų lankėmės ne kartą. Tačiau kiek žinome apie vėliausiai įkurtus? Į vieną jauniausių Lietuvos miestų Visaginą (1975 m.) galima žvelgti bent jau dvejopai. Nepaneigiamas faktas, kad norint pažinti šią, gana nedidelę, vis dar paslaptingumo šydo gaubiamą teritoriją, vienos dienos gali ir neužtekti.
01
01
Kas yra atominis
miestas?
Atominiais miestais (rusų k. “atomgrad”) buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo vadinami nedideli industriniai miestai, skirti atominių elektrinių darbuotojų reikmėms. Atominiai miestai iškildavo šalia naujų jėgainių, kurios buvo statomos menkai apgyvendintose teritorijose, greta didelių vandens telkinių.
01
02
Kodėl Visaginas buvo vadinamas slaptu miestu?
Visaginas buvo pastatytas įkurdinti Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams ir priklausė bendrai sovietinės branduolinės pramonės sistemai. Sovietmečiu atominė energetika buvo tampriai susijusi su branduolinių ginklų programa ir Šaltojo karo įtampa tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Dėl šios priežasties ir civilinė, ir karinė branduolinė pramonė buvo įslaptinta.
01
03
Kodėl Visagino miestas buvo pastatytas retai gyvenamoje teritorijoje?
Ignalinos atominė elektrinė ir jos miestas palydovas buvo pastatyti miškingoje, retai gyvenamoje, nuo didelių miestų nutolusioje teritorijoje, nes tai atitiko slaptumo režimo reikalavimus, kurie sovietmečiu buvo keliami atominiams objektams. Svarbus vietos pasirinkimo kriterijus buvo ir didelis vandens telkinys, reikalingas atominės elektrinės reaktoriams aušinti.
01
04
Kas buvo iki Visagino miesto?
Visagino apylinkės kartu su visu Rytų Lietuvos kraštu buvo viena rečiausiai apgyvendintų teritorijų Lietuvoje. 1859-1860 m. nutiestas Sankt-Peterburgo – Varšuvos geležinkelis menkai paveikė regiono nuošalumą, tačiau pakoregavo tautinę sudėtį – atsirado rusų, dirbusių geležinkelio tarnautojais ir darbininkais. Strateginio objekto kaimynystė turėjo įtakos, kad I ir II pasaulinio karo metais čia ėjo fronto linijos, nualinusios kraštą.
01
06
Kuo įdomi „miesto drugelio“ Visagino infrastruktūra?
Sakoma, kad iš viršaus Visaginas panašus į drugelį, tiesa, be vieno „sparno“ – jį turėjo pastatyti kartu su trečiu ir ketvirtu atominės elektrinės bloku. Tačiau ši suplanuoto miesto dalis taip ir liko nepastatyta. Po Černobylio atominės elektrinės avarijos trečiojo bloko statybos buvo sustabdytos, o vėliau ir visai nutrauktos.
01
09
Kodėl Lietuvoje buvo pastatyti monoindustriniai miestai?
Planinės ekonomikos ir industrinės modernizacijos laikais visoje Sovietų Sąjungoje, dažnai nepatogiose gyventi vietovėse, kur buvo iki tol nenaudotų pramonės žaliavų išteklių, įkurta šimtai miestų, skirtų vystyti vieną pramonės šaką. Ignalinos atominė elektrinė buvo pastatyta kaip Sovietų Sąjungos Šiaurės-Vakarų energetikos sistemos dalis, skirta aprūpinti elektra visą vakarinę SSRS dalį.
02
Atominė
energetika
Atominės energetikos istorija nuėjo vingiuotą kelią – nuo bombų ir nelaimių iki jėgainių statybos bumo ir kai kur vykstančio šios srities atgimimo. Nuo pat pradžių atominę energiją ženklino dvilypumas: susirūpinimą dėl branduolinės pramonės saugumo lydėjo ekonominės naudos siekis ir noras tobulinti šią energetikos rūšį. Ko galime pasimokyti iš atominės energijos panaudojimo istorijos šiandien?
Kaip atsirado atominė energija?
XIX a. pabaigoje mokslininkų dėmesį prikaustė paslaptinga energijos forma – radioaktyvumas. 1896 m. atrasta rentgeno spinduliuotė iš radžio pradėjo ne tik naują mokslo sritį, bet ir buvo laikoma stebuklu, turinčiu teigiamą poveikį sveikatai.
Kaip atsirado atominės energetikos pramonė?
JAV prezidentas D. Eisenhoweris savo kalboje Jungtinėms Tautoms 1953 m. pristatė programą „Atomas taikai“ („Atoms for Peace“), pažymėdamas, kad branduolines medžiagas reikėtų naudoti taikiems tikslams, pavyzdžiui, elektros energijos gamybai.
Kaip vyko atominės energetikos plėtra?
Nuo 1970-ųjų dėl išaugusios elektros energijos paklausos ir naftos krizių prasidėjo civilinių branduolinių programų plėtra, kurią lydėjo aplinkosauginiai, prieš branduolinę energetiką nukreipti protestai.
Ar saugu naudoti atominę energiją?
Atominė energija iš pradžių atrodė kaip progreso variklis. Tačiau optimizmą mažino avarijų tikimybė ir didelio masto nelaimės, įvykusios 1979 m. Trijų mylių saloje (Three Mile Island, JAV) ir 1986 m. Černobylyje (Sovietų Sąjunga).
Atomas kryžkelėje – atsisakyti ar plėtoti?
Nuo 1990-ųjų atominės energetikos srityje daugėjo klausimų. Ar spartinti atominės energetikos atsisakymo procesus, kaip Švedijoje? Ar nutraukti atominės energijos programą, kaip Vokietijoje? Ką daryti su didėjančiais radioaktyvių atliekų, panaudoto branduolinio kuro kiekiais?
Kokios yra atominės energijos alternatyvos?
Klimato kaitos akivaizdoje branduolinė energetika laikoma „žaliu“ energijos šaltiniu. Tačiau jo patikimumą mažina branduolinės avarijos, tokios kaip 2011 m. įvykusi Fukušimoje. Lietuva teikia prioritetą atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Atominiai reaktoriai
pasaulyje
2020 metais pasaulyje veikė apie 440 atominių reaktorių. 32 valstybėse veikiančios atominės elektrinės pagamina apie 10 % visos elektros energijos. Įsijungę interaktyvų žemėlapį susipažinsite su veikiančių atominių reaktorių paplitimu pasaulyje, nuo pirmųjų komerciniam naudojimui skirtų jėgainių iki šių dienų.
Pirmieji atominiai reaktoriai, kurie gamino elektros energiją, buvo paleisti JAV (1951) ir Sovietų Sąjungoje (1954), tačiau jie buvo naudojami moksliniais ir inžineriniais tikslais, o ne elektros gamybai. Pirmąja pramonine atomine elektrine pasaulyje laikoma Calder Hall jėgainė Jungtinėje Karalystėje (1956), davusi pradžią civilinės branduolinės pramonės erai.
Kaip veikia branduolinis reaktorius?
Pagrindinis atominės elektrinės įrenginys yra branduolinis reaktorius, kuriame vyksta sunkiųjų elementų – urano arba plutonio – branduolių dalijimosi reakcija. Jai vykstant išsiskiria šiluminė energija, kuri yra perduodama elektrinės turbinoms šilumnešiu (skysčiu, garais, dujomis) tiesiogiai arba per šilumokaičius.
Įsijungę branduolinio reaktoriaus simuliaciją, susipažinsite su branduolinio reaktoriaus sandara ir ten vykstančiais procesais.
03
Ignalinos atominė elektrinė
Beveik 40 metų Lietuvos žemėje stūkso paslapties šydu apgaubtas branduolinis objektas - vienus bauginantis, kitus intriguojantis, trečius tiesiog maitinantis. Ignalinos atominė elektrinė įrašyta į pasaulinę branduolinės energetikos istoriją, įsišaknijo į Lietuvą ir palietė tūkstančių žmonių likimus. Tai ne tik sudėtingas technologinis kūrinys, bet ir kultūrinis fenomenas. Galimai jau 2038 m. vienintelės Lietuvoje atominės elektrinės apčiuopiami kontūrai išnyks, tačiau jos veiklos pėdsakai liks ateities kartoms.
01
Kodėl kilo idėja statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje?
Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo, kai elektros poreikis buvo nedidelis, daugiausiai triūsė šiluminės jėgainės, maitintos įvežtiniu kuru. Joms talkino kelios hidroelektrinės, tačiau dėl lygaus šalies reljefo pastarosios statytos gerokai rečiau.
02
Kodėl statybvietės atominei jėgainei konkurse „laimėjo“ Drūkšių ežeras?
Nusprendus vystyti branduolinę energetiką Sovietų Sąjungos Šiaurės vakarų regione, iškelta užduotis rasti tinkamiausią statybų vietą. Tuo metu jau buvo žinoma, kad būsimoje jėgainėje veiks vandens-grafito branduoliniai reaktoriai, todėl lemiamu statybvietės atrankos kriterijumi buvo didelio ežero, kuris aprūpintų jėgainę vėsinančiu skysčiu, kaimynystė.
03
Planai ir realybė: kaip kito Ignalinos AE projektas?
Taikiems tikslams skirtos branduolinės pramonės era prasidėjo paleidus pirmąsias elektros gamybai skirtas atomines jėgaines pasaulyje, tarp kurių buvo ir 1954 m. pradėjusi veikti Obninsko atominė elektrinė Sovietų Sąjungoje, galėjusi pagaminti 5 MW. Nors ir kukli, jėgainė branduolinei energijai sugebėjo pelnyti ateities energetikos titulą ir žadino mokslininkų vaizduotę naujiems išradimams.
04
Spartuoliška komjaunimo statyba: kas kūrė Ignalinos AE?
Ignalinos atominė elektrinė buvo sąjunginės reikšmės strateginis objektas, kurio gimimą ir eksploatavimą prižiūrėjo Sovietų Sąjungos centrinė valdžia.
05
Kas tie „atomščikai“?
Siauruose koridoriuose prasilenkia baltai apsirėdę žmonės. Baltos kelnės, balti marškiniai, balta kepuraitė ir net balta avalynė. Tai atominės elektrinės darbuotojai. Fizikai, chemikai, inžinieriai ir kiti kvalifikuoti specialistai, vadinami energetikais arba „atomščikais“.
06
Kramtomoji guma draudžiama: ką reiškia „švari“ ir „purvina“ zonos?
Ignalinos AE turi „skaistyklą“, o tiksliau „švaryklą“ - jungtį tarp „švarios“ ir „purvinos“ zonų. Purvina zona arba kontroliuojamoji zona yra griežtai reguliuojama jėgainės dalis, kurioje galioja kartais keistos, bet būtinos taisyklės, saugančios nuo radioaktyviosios taršos ar jonizuojančiosios spinduliuotės.
07
Mygtukus iškeisti į plaktukus: kaip atitrūkti nuo griežtos atominės kasdienybės?
Pirmąją liepos savaitę, pradedant 1988 m., jaunieji branduolinės energetikos specialistai iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Čekijos, Rumunijos, Švedijos, Slovakijos bei kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių susitinka miške ant Dysnų ežero kranto, apsigyvena palapinėse ir puotauja prie laužo.
08
Mygtuko „išjungti“ nėra: kaip uždaroma Ignalinos atominė elektrinė?
Priėmus sprendimą nutraukti abiejų Ignalinos AE reaktorių darbą 2004 ir 2009 m., kažkas turbūt įsivaizdavo, jog tai galima padaryti vieno mygtuko paspaudimu, todėl nuoširdžiai stebisi, ką šiandien veikia daugiau nei pusantro tūkstančio darbuotojų.
04
Edukacinė
laboratorija
Šioje skiltyje pateikiami patarimai ir rekomendacijos MOKYTOJAMS kaip organizuoti ugdymą klasėje ir už mokyklos ribų remiantis maršruto Atominis Visaginas pasakojimu apie (post)atominį miestą ir atominę energetiką.
Šis maršrutas padeda ugdyti energetinį raštingumą, suprasti bei kritiškai vertinti atominį paveldą.
05
Naudingos
nuorodos
Apgyvendinimas, maitinimas
Ekskursijos
Ekskursijos po atominį Visagino miestą Ekskursijos-žygiai po Aukštaitijos gamtą dviračiais, baidarėmis ir pėsčiomis DegustacijosVirtualūs gidai
Renginiai
Meno projektai
- Nadia Kapusta 'Archi Visaginas' 2021
- Paroda 'Dalelių skilimas' Šiuolaikinio meno centre (Vilnius) 2020
- Olga Černovaitė 'Drugelio miestas' 2017
- Jonas Tertelis & Kristina Werner (rež.) spektaklis ‘Žalia pievelė’ 2017
- Anastasia Sosunova ‘Demichovo šuo’ 2017
- Laurie Griffiths & Jonty Tacon 'Babochka' 2015
- Rosella Biscotti 'Title One: The Tasks of the Community' 2012-2014
- Linara Dovydaitytė 'Branduolinė estetika: tarp išskirtinumo ir banalumo' 2021
- Paul Josephson et al 'Splitting the Atom. Creating Trust' 2020
- Neringa Rekašiūtė 'Atominė tapatybė' 2018
- Augustas Serapinas 'Vygintas, Kirilas and Semionovas' 2018
- Emilija Škarnulytė 'Burial' 2022