Planai ir realybė: kaip kito Ignalinos AE projektas?


Atomo-darbininko era prasidėjo 1954 m., gimus pirmajai pasaulyje Obninsko branduolinei jėgainei, galėjusiai pagaminti 5 MW. Nors ir kukli, jėgainė branduolinei energijai sugebėjo pelnyti ateities energetikos titulą, kuri žadino vizionierių vaizduotę ambicingiems it kosmoso programos sumanymams.



Atominės energetikos produktyvumą ženkliai patobulino didelio galingumo kanalinio reaktoriaus išradimas, kuris geriau pažįstamas kaip RBMK. Vandeniu aušinamas RBMK reaktorius su atskirais kuro kanalais pirmą kartą išbandytas 1973 m. Ignalinos AE giminingoje Leningrado branduolinėje jėgainėje, kurios reaktoriaus galingumas siekė 1000 MW. Nauji atomo namai Lietuvoje privalėjo našumu prilygti RBMK pionierei ar net ją pranokti.



Dar nenustačius naujos branduolinės jėgainės lokacijos, buvo nutarta statyti du RBMK-1000 energetinius blokus. Po dviejų metų užmojai padvigubinti – numatyta kurti 4000 MW jėgainę. Drąsesnes ambicijas žadino technologinis progresas – atrastas būdas padidinti reaktorių galingumą 1,5 karto, nepkeičiant paties reaktoriaus tūrio. Dar labiau gundė ir tyrėjų prielaida, kad Drūkšių ežero maksimali leidžiama jėgainės galia gali siekti net 9000 MW. Nuomonių būta įvairių, bet finišo tiesiojoje pasiektas kompromisas – tvirtai apsispręsta statyti pirmąją pasaulyje jėgainę su keturiais galingiausiais tuo metu RBMK-1500 reaktoriais.



Kaip ir planuota, 1983 m. į eksploataciją paleistas pirmasis Ignalinos atominės elektrinės energetinis blokas. Tiesa, dėl sieko įsitekti į grafiką, nebaigti atlikti 2200 statybinių, montavimo ir technologinių darbų, kas vėliau privertė reaktorių stabdyti daugiau nei keturiasdešimt kartų. Savo eilės sužibėti 1986 m. laukė ir antrasis reaktorius, tačiau visą pasaulį sukrėtė Černobylio katastrofa, pakeitusi ir branduolinės jėgainės Lietuvoje istoriją. 1987 m. antrasis reaktorius buvo paleistas, tačiau 4-ojo bloko jau atsisakyta. O koks 3-ojo likimas? 60% reaktoriaus buvo įgyvendinta ir 1989 m. planuota jį įdarbinti, tačiau nuvilnijusi protestų banga privertė reaktorių užkonservuoti. Finale Ignalinos AE dirbo du blokai su RBMK-1500 tipo reaktoriais.

Nepaisant to, kad Ignalinos AE projektas nebuvo iki galo įgyvendintas, dviejų reaktorių užteko padengti daugiau 70% Lietuvos elektros energijos poreikio, o dalį pagaminamos elektros eksportuoti.