Ar saugu naudoti atominę energiją?

Atominė energija iš pradžių atrodė kaip progreso variklis. Tačiau optimizmą mažino avarijų tikimybė ir didelio masto nelaimės, įvykusios 1979 m. Trijų mylių saloje (Three Mile Island, JAV) ir 1986 m. Černobylyje (Sovietų Sąjunga). Avarija Trijų mylių salos branduolinėje jėgainėje, dėl gedimų nutekėjus radioaktyvioms medžiagoms, paskatino tokias valstybes kaip Belgija ir Švedija paskelbti moratoriumą atominei energetikai ir atsisakyti jėgainių statybos. Dar didesnį atgarsį sukėlė Černobylio atominės elektrinės katastrofa. Ši nelaimė ne tik iššaukė diskusijas apie branduolinį saugumą, paskatino ekspertus iš JAV, Japonijos ir Vakarų Europos peržiūrėti tuometinių Rytų Europos jėgainių saugumo reikalavimus, bet ir paspartino Sovietų Sąjungos griūtį.





Lietuva taip pat neliko šių įvykių nuošalyje. 1971 m. buvo priimtas sprendimas statyti galingą atominę elektrinę tuometinės Lietuvos SSR teritorijoje, kuri turėjo aprūpinti elektra ir kaimynines respublikas. 1983 m. pradėjo veikti pirmasis Ignalinos atominės elektrinės reaktorius. Įvykus avarijai Černobylio jėgainėje, kurioje veikė tokio pat RBMK tipo reaktoriai, netrukus buvo identifikuotos ir ištaisytos techninės klaidos, padarytos statant atominę elektrinę Lietuvoje. Nepaisant to, prasidėjo protestai dėl elektrinės saugumo. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis surengė akciją „Gyvybės žiedas“, kuria buvo protestuojama prieš planus statyti trečiąjį elektrinės bloką. Tuometinėse sovietinėse institucijose, tiek politinėse, tiek akademinėse, vyravo didelė įtampa dėl atominės energijos ir Ignalinos klausimo. Visuomenės reakcija ir Černobylio katastrofa nulėmė tai, kad trečiojo Ignalinos jėgainės bloko statybos buvo sustabdytos, o ketvirtasis – nepradėtas statyti.

Žaliųjų akcija prie Ignalinos AE (1988-09-18)