Kaip atsirado atominės energetikos pramonė?


Nors Antrasis pasaulinis karas pademonstravo griaunamąją branduolinės energijos jėgą, mokslininkai ir politikai įžvelgė jos potencialą už karinės pramonės ribų. JAV prezidentas D. Eisenhoweris savo kalboje Jungtinėms Tautoms 1953 m. pristatė programą „Atomas taikai“ („Atoms for Peace“), pažymėdamas, kad branduolines medžiagas reikėtų naudoti taikiems tikslams, pavyzdžiui, elektros energijos gamybai. Civilinėms reikmėms skirto atomo programos buvo vystomos abiejose geležinės uždangos pusėse – JAV ir Sovietų Sąjungoje. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyta nedaug reaktorių, jie buvo skirti daugiausiai moksliniams tyrimams.








Sovietų atominėje pramonėje šeštajame ir septintajame dešimtmetyje buvo aktyviai bandoma sukurti tokį reaktorių, kuris generuotų didelius kiekius energijos. Civilinės branduolinės politikos formavimas SSRS prasidėjo perėjus nuo mokslo ir inovacijų programų prie branduolinės politikos programų, sukuriant bandomuosius reaktorius Novovoronsko ir Belojarsko jėgainėms, paleistoms po Obininsko elektrinės. Buvo svarstomos įvairios branduolinės politikos formavimo galimybės, taip pat įvairių tipų reaktorių projektai, atsižvelgiant pirmiausia į ekonominius ir pramoninius energijos gamybos ir vartojimo poreikius.